„Mes žydukai Lietuvos…”:)

Šiandien Vasario 16 – toji, taip pat ir Užgavėnės. Prisimenu, kaip ankščiau, per kiekvienas Užgavėnes visi miestiečiai buvo kviečiami į centro aikštę vyti žiemą iš kiemo. Aš ten irgi dalyvaudavau. Susirinkdavo įvairaus amžiaus žmonės. Persirengėliai rinkdavosi eisenai, prie kultūros centro. Tokių atsirasdavo labai daug. Ir dvidešimt minučių keli šimtai persirengėlių, eidavo iki aikštės triukšmingai, „baladodamiesi”, kad žiema „išsigąstų”.

Visi šokdavo, linksmindavosi, būdavo tikros Užgavėnės. Buvo ir blynų, ir barankų, ir, aišku, Kanapinio bei Lašininio kova. Visi tie neįkainuojami įspūdžiai išliko iki šiol. Deja, šiemet nebėra nei Lašininio su Kanapiniu kovos, nei jokių eisenų ar renginių, tik vaikai, persirengę Užgavėnių personažais vaikšto po namus ir prašo „blynų ir kavos”…:) Na blynais aš apsirūpinusi, tad žydukai nebadaus, o vietoj kavos duosim saldainių arba vieną, kitą litą. Pro langą mačiau kelis žydukus, bet kol kas į mūsų duris jie nepasibeldė. Iš tikro, kiekvienais metais laukdavau žydukų. Džiaugiuosi, kad ir šiemet turiu galimybę jų sulaukti. Pati paskutinį kartą žydukais ėjau prieš kokius penkerius metus, bet tada jie buvo paskutiniai, nes su drauge beeinant senamiesčiu, mums tiesiai iš rankų, kažkokie bernai, išplėšė visą maišelį saldainių iš rankų.  Draugė atidavė be „kovos”, o aš taip lengvai nepasidaviau ir čiupusi už maišelio rankenos dar bandžiau atgauti, bet maišelis perplišo ir man liko tik rankena.:) Tada labai nusiminiau ir nusivyliau žmonėmis, nes viską matęs saugęs vyras, negalėjo subarti tų neklaužadų, o tik abejingai spoksojo. Bet dabar, kai prisimenu šį įvykį, leipstu juokais, nes man ir draugei labai atrodo juokinga ta „scena”, kai aš dar „kovojau”.  Nuo to laiko dalyvaudavau tik eisenose.

Dabar šalia „burbia” televizorius, už lango nėra saulės, nėra nė gyvos dvasios, tik keli persirengėliai, prašantys saldainių, o mano kojos mirko vandeny. Ant palangės, kaip visada, tupi mano katė ir stebi mane pro balkono langą. Ji gražiai prisimerkia, atrodo, kad bendrauja. Gera būti namie. Pastebėjau, kad jau galiu pajudinti keturis kojos pirštus.:) Ankščiau nesugebėdavau.  Vis dėlto ir namų sienos gydo. Tik pajutau, kad dabar man suskaudo pilvą, matyt persivalgiau blynų, nes juos ne valgiau, o ryjau.:)

O rytoj laukia ilga kelionė į  Uteną. Įdomu, kaip viskas bus? Laukiu, bet tuo pačiu ir šiek tiek baiminuosi, kad ko nors neužmirščiau ir, kad viską pasiimčiau. 🙂

Na mielieji, kol galit per šiandien prisivalgykit mėsos, nes rytoj prasideda Gavėnia…:)

Sočios mėsos ir skanių blynų!

3 thoughts on “„Mes žydukai Lietuvos…”:)

  1. Mieloji,

    Tikiuosi, kelionė praėjo sklandžiai ir sanatorija Tave pasitiko draugiškai 🙂 Ar ten su Tavim gyvens tėtė, ar būsi viena? Laukiam pirmųjų įspūdžių ir siunčiam šilčiausius linkėjimus!

  2. labutis,mieloji ar jau,,vietoj,,.nu oras siandien liuks ramus utena turejo pasitikt tave lengvu snaigiu sokiu:)pailsek po keliones o tada ziuresim ka daryti,iki

  3. Dizzy, sanatorija pasitiko ypatingai draugiškai.:) Tikrai nesitikėjau. O su manim gyvena tėtis, nes viena negaliu būti, todėl,kad nevaikštau ir man reikia nuolatinės priežiūros, kaip ir mažam vaikui.:) Ačiū už linkėjimus, o pirmieji įspūdžiai jau aprašyti…:)

    Lince, Tikrai, šiandien negalėjau nepastebėti nuostabaus snaigių šokio…:) Taip, dabar ilsiuosi, o rytoj laukia „darbai”…:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.