***
Gyvenimas yra keistas ir nenuspėjamas. Kai buvau sveika (bent jau tokia jaučiausi ir atrodžiau), niekada nesusimąstydavau, kad likimas suduos tokį didelį ir žiaurų smūgį – iš sveikos trylikametės mergaitės virsiu sunkiai sergančia ir judančia neįgaliojo vežimėlio pagalba paaugle. Gyvenimas tada atrodė toks nepavojingas ir tobulas… Tačiau viskas pasikeitė akimirksniu. 2008 metų sausio 28 diena į atmintį įsirėžė visam gyvenimui, išgirdus diagnozę – vėžys. Buvau pasiryžusi ištverti viską ir kovoti iki galo. Viltis ir tikėjimas, jog kažkada viskas pasibaigs laimingai, neapleido nė sekundės. Svajonės visada buvo su manimi ir mane palaikė.
Kai atrodė, jog pagaliau ta diena išaušo, kai buvo baigtas gydymas ir liga atrodė pristabdyta, negalėjau tverti iš džiaugsmo. Buvau tokia dėkinga Dievui už tai! Ir net neįtariau, kad po šešių mėnesių viskas apsivers dar kartą. Po beveik dvejus metus trukusio gydymo ir praėjus pusei metų, kai liga atrodė atsitraukusi, 2011 m. liepos 13 dieną ji vėl sugrįžo. Šįkart laukė dar didesnė, daugiau kantrybės reikalaujanti kova nei buvo pirmąjį kartą. Deja, atsinaujinus rabdomiosarkomai, išgyventi beveik neįmanoma. Nebent įvyks stebuklas…
Stebuklo vis dar laukiu iki šiol. Atsinaujinusį auglį pavyko išoperuoti radikaliai, tačiau jau po trejų mėnesių liga sugrįžo negailestingai – antrąjį kartą. Tai buvo trečias auglys, kurį pilve turiu iki šiol. Joks tradicinis gydymas nebėra veiksmingas. Tokia yra realybė…
Skaudu darosi pagalvojus, kad nuo liepos 13 dienos viskas iki šiol ritasi žemyn… Jokio pagerėjimo ligos atžvilgiu nėra. Kova jau tęsiasi beveik keturis metus ir kuo toliau, tuo darosi sunkiau. Tačiau pasiduoti sau negaliu leisti. Nesvarbu, kad vėžys yra šiuo metu labai išplitęs (metastazės plaučiuose ir du pikti limfmazgiai kakle), savęs nelaidosiu iš anksto. Dėkoju Dievui už kiekvieną suteiktą dieną ir stengiuosi iš jos išpešti viską, kas yra geriausia. Mirties aš nebijau. Ir apie ją kalbėti man visai nebaisu. Nenoriu žinoti, kas bus rytoj ar poryt. Tiesiog džiaugiuosi šiandiena ir stengiuosi kabintis į gyvenimą visomis jėgomis.