Prieš penkias dienas baigėsi visos dienos reabilitacijoje , šiandien jau esu namuose. Atrodo tik ketvirtadienį suleido palaikomąją chemiją , o jau poryt teks vėl važiuoti leistis chemijos. Tos kelios dienos namuose prabėgo labai greitai, kad dar net nespėjau normaliai apsiprasti, nes vis kažkur keliaujame. Pavyzdžiui, nors reabilitacija baigėsi liepos 8 d., bet namo parsiradom tik liepos 10 d., nes per tą laiką apkeliavom beveik visą pietinę Lietuvos dalį. Kompiuteris prikrautas įvairiausių nuotraukų, taip pat ir iš laiko, praleisto reabilitacijoje. Joje linksma būti su tėvais, nes tada gali daug kur pakeliauti, o aš be galo mėgstu keliones, matyt, tai padeda man jose greit nepervargti. Be to, nemėgstu užsidaryti vienoje vietoje, ypač vasarą. Taip pat džiaugiuosi šia diena, nes kiekviena diena pasidarė aukso vertės, tad turiu ją kuo geriau ir įdomiau praleisti.:)
Būdama reabilitacijoje aplankiau Užpalius, Sudeikius, Širvintų raj., žinoma, įspūdžiai nepakartojami. Nuostabi gamta be galo atpalaiduoja, o joje praleistas laikas suteikia daug gerų emocijų.
Užpaliuose aplankėme Krokulės šaltinį. Kadangi man visada be galo įdomu paskaitinėti apie aplankytas vietoves, pasidomėjau ir šios vietovės istorija. Pasirodo, kad kažkada čia apsireiškė Kristus ir kad šis vanduo yra stebuklingas. Kartą buvo ir taip, kad kažkoks žmogus išgraibstė visus tikinčiųjų sumestus pinigėlius ir už tai susilaukė Dievo bausmės: jam paralyžiavo dešinės rankos pirštus. Taip pat šis šaltinis gydo nuo įvairių ligų,o juo nusiprausus galima atjaunėti. Žinoma, norint patirti ir sulaukti stebuklų, pirmiausia reikia jais stipriai tikėti. Ir jau daugumai nebe paslaptis, kad Tikėjimas turi didelę galią.
Sekantis mano pasivažinėjimas buvo į Sudeikius, Alaušo ežerą. Ten patyriau pačią nuostabiausią atrakciją – plaukimą vandens dviračiu visą valandą! Neatsimenu, kada paskutinį kartą tai dariau. Ant vandens jaučiausi labai saugiai ir be jokios baimės. Vandens dviratis atpirko maudymąsi, nes maudytis aš negaliu. O štai čia nuotrauka daryta Sudeikiuose:
Kai sužinojau, kad Liepos 5 d. yra išeiginė, pradėjau garbinti visas išeiginės, nes jos pasitaikydavo labai patogiu metu, tarsi žinodamos kada man jos labiausiai reikalingos. Ir kaip tik būnant reabilitacijoje, pasitaikė krūva išeiginių, bet grįšiu prie liepos 5 dienos, kai įvyko visų laukta ir mylima Draugų sala… Aš be galo džiaugiuosi, kad vyksta tokie susitikimai kaip „Draugų sala”. Joje dalyvavau pirmą kartą, o įspūdžiai visai šeimai išlikę nepakartojami. Dar net nespėjus išvažiuoti iš Šešuolėlių, visos mintys buvo Draugų saloje, ir tik atsipeikėjus supratau, kad jau viskas baigėsi, atrodo taip greitai… Dabar be galo laukiu kitos Draugų salos ir pasakysiu trumpai, ką sugalvojom kartu su broliu, kad Draugų sala yra tikra gerų emocijų bomba.:)