Šešiolikti metai – vilties metai

Šešiolikti metai – vilties metai. Juos sutikau su didele viltimi ir svajone, jog viskas kas blogiausia jau praeitis, o dabar atėjo gėrio ir sėkmės metai. Tikiu, kad visiems, geriems linkėjimams – lemta išsipildyti.

Turiu pripažinti: šis gimtadienis buvo pats geriausias iš visų gimtadienių. Gera buvo aplink matyti gerai nusiteikusius žmones, kurie man padovanojo gerą dozę nuotaikos. Gimtadienis nebuvo triukšmingas. Jį sutikome ramiai su mylimais žmonėmis. Kaip gera matyti juos čia, visus kartu, ramiai besišnekučiuojančius apie gyvenimą… Tėtis, mano gimtadienio proga, nusipirko mašiną, dar mainais jam teko atiduoti savąją „Audi”, bet dabar neabejoju – kelionė į Vilnių bus šilta ir nepavojinga.:)

Deja, mano Biliukui nelabai pasisekė per mano gimtadienį… Jis nepatiko kažkokiam už jį mažesniam šuniui, kuris jį puolė, o Bilis pats neapsigynė, bet gerai, kad šalia buvo mano brolis su pusbroliais, kurie tą šunį nuvijo. Biliui atsipirko tik įdrėskimu į ausytę. Pasipiktinau dėl to, kaip žmonės neprižiūri savo šunų, bet džiaugiuosi, kad Biliui neatsitiko nieko rimto…

Šiandien ryte skambinom daktarei į Vilnių. Iš anksto išsiverkiau dėl to, kad reikės vėl važiuoti į ligoninę (nes pati tuo netikėdama, retkarčiais pasvajodavau, kad daktarė pasakys jog nebereikia) ir nesvarbu, kad atvažiuoti reikės tik kitą savaitę, bet nebūčiau aš.

Na o šiandien vakare, ne juokais išsigandau, kai iš nosies gausiai pradėjo bėgti kraujas. Dėkoju savo kaulų čiulpams, kad per du mėnesius, šiaip ne taip, sugebėjo pagaminti kraujo kūnelius ir reikalingą kiekį trombocitų, kurių dėka – šiandien nenukraujavau ir dabar nesu pakeliui į Vilnių. Už tad  supratau, kad reiktų atsargiau su tirpia kava ir jos nepadauginti…:)

6 thoughts on “Šešiolikti metai – vilties metai”

  1. KOks sutapimas……vakar vakare kaip tik žiūrėjom filmuką „Up” (Aukštyn), ten buvo kaip tik tokie balionai, kokių nuotrauką įdėjai į blogą………man tie balionai taip ir stovėjo prieš akis šį rytą, o kai atsidariau Tavo dienoraštį, pamačiau lygiai tokius pat! Manau, kad tai geras ženklas ;). Laikykis, Julija.

  2. labukas,Julija.i mano rankas pateko labai idomi knygele.tai Bruno Ferrero ,,40 pasakojimu is dykumos,,arba trumpi pasakojimai sielai…Musu dienos daznai atrodo tarsi ilgi keliai.kartais jie kyla aukstyn ir nelengva jais kopti…siu pasakojimu tikslas-,,siek tieksutrumpinti kelia,, B.FERRERO

  3. amerikiete mergina sukure eiles apie meile tai vienas is nuostabiausiu tekstu sia tema.eiles vadinasi ,,dalykai ,kuriu nepadarei,,….ar pameni ta diena ,kai pasiskolinau tavo naujutelaiti automobili ir ji visa aptaskiau purvais?maniau ,kad mane uzmusi,bet to nepadarei?o ar pameni,kai nusitempiau tave i papludimi,nors sakei ,kad lis,ir tikari eme lyti kaip is kibiro?laukiau ,kol susuksi ,,sakiau,kad taip bus?,,bet to nepadarei.atsimeni,kai viena vakarakoketavau su visais is eiles,kad sukelciau tavo pavyda,ir man tai pavyko?maniau kad mane paliksi,bet to nepadarei.pameni,kai isverciau braskiu torta ant tavo masinos sedines?maniau,kad mane primusi,bet to nepadarei.odar atsimeni,kai kviesdama tave i vakareli pamirsau ispeti,kad visi ten vilkes kostiumus,o tu atejai muvedamas dzinsus?maniau,kad isvadinsi mane kvaisa,bet to nepadarei.taip,yra dalyku,kuriu nepadarei.buvai kantrus su msnim ,mylejai ir gynei mane,buvo daug dalyku uz kurius norejau atsiprasyti,kai grisi is vietnamo karo.taciau negrizai.AUKSO TAISYKLE:gyvenimas duotas tik viena karta.tai,ka galime padaryti gero grazaus bet kuriai zmogiskai butybei,padarykite tai tuoj pat.neatideliokime rytojui ir nepamirskime,nes antra karta siame pasaulyje negyvensime. mieloji Julija jei nori as kasdien Tau parasysiu po trupineli
    .kada noresi,tada neskubedama paskaitysi.sekmes TAU

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.