Ketvirtadienis.

„Apšerkšniję mūsų žiemos –

Balta, balta – kur dairais –

Ilgas pasakas mažiemus

Seka pirkioj vakarais…”

Šis, Salomėjos Nėries eilėraštis, puikiai atitinka tikrovę. Žiūriu pro langą ir negaliu atsigrožėti žiemos grožiu. Viskas apšerkšniję, kaip kokioj pasakoj… Tas žiemos sukuriamas stebuklas, tiesiog neapsakomas. Man žiema – tai vienintelis metų laikas, per kurį pajaučiu kažką stebuklingo, jis verčia susimąstyti…

Kai šįryt atsikėliau, jaučiausi nejaukiai. Pastebėjau, kad tai ne pirmas kartas, kai jaučiu baimę. Šiąnakt sapnavau visokias nesąmones. Šįkart buvau didvyrė, turinti stebuklingų galių, kuri iš trečio burtažodžio sugebėjo atsikratyti besivejančio vilko. Šiaip, sapnuoju retai ir labai tikroviškus sapnus, kurie dažniausiai išsipildo…

Pavalgiau pusryčius, bet vis tiek jaučiaus gan nejaukiai. Buvo šalta, tad šiltai apsiklojau, kad sušilčiau. Žvilgtelėjau į televizorių, kuris rodė „Komisarą Reksą”. Buvo įdomu, o ant galo – graudu, nes Reksą NUŠOVĖ. Taip ir baigėsi. Gaila man jo, nors čia tik serealas, bet vis tiek vos neapsiverkiau. Vargšiukas.

Pasiėmiau kompiuterį – nieko gero. Išjungiau. Atėjo tėtis su mama, pakalbėjom, visi tikimės, kad Mindaugui nieko blogo. Be to, planai pasikeitė, į Šiaulius važiuoja tik rytoj. RYTOJ! Ką tik prisiminiau, kad šiandien paskutinė mano atostogų diena. Rytoj ateina pirmoji mokytoja. Aš pasiruošusi ją sutikti, jau nebebijau…

Taip sulaukėm ir pietų meto. Valgiau daug. Pirmiausia valgiau spagečius su tuno mėsa ir, aišku, su skaniaisiais burokėliais. Šiaip, nelabai patiko tunas, bet vistiek suvalgiau. Maždaug po valandos, suvalgiau silkės su bulvėm, dvi porcijas. Dar, per tą valandą, tėtis atsivežė seselę, kad paimtų man kraują. Galvojau, kad ims iš venos, bet ėmė iš piršto. Dar pasakiau: „Ačiū Dievui, kad iš piršto” ir kai įdūrė nuomonę pakeičiau. Spaudė spaudė tą pirštą, bet taip skaudžiai, kad man net ašaros pradėjo tekėti. Tuo pačiu ir juokiaus. Buvo juokas pro ašaras. Keista, kad taip ištižau. Bet labai skaudėjo. Negana to, sunkiai bėgo kraujas, tad teko durti į kitą pirštą. Tada jau viskas. Ašaros tekėjo upeliais, bet visiem buvo labai juokinga. Tik ne man, nors… tikrai keista.

Na o po pietų, tai nieko ypatingo neįvyko. Žiūrėjau simpsonus. Neatsibostantis filmukas. Išgėriau puodelį kavos su sausainiu, suvalgiau vieną saldainį. Šokoladinį! Vienas – dar nieko. Taigi, laukiu rytojaus, nes rytojus – svarbi diena tiek man, tiek artimiesiems.

Toks tas mano gyvenimas. Su prieskoniais, bet galima atrasti įmaišyto cukraus… 🙂

One thought on “Ketvirtadienis.”

  1. netyčia užsukau… taip gera skaityti apie mažus ir tokius svarbius gyvenime dalykus… turi dovaną perteikti nuotaiką…

    būk stipri, svajok ir svajonės pildysis, sapnuok tik gerus sapnus… ir kovok!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.