Ar rugpjūtis šiais metais užkerėtas nesėkmėm? Ar čia tik jo pradžia tokia nesėkminga? Tik išaušo rugpjūčio pirmas pirmadienis – staiga netekau katytės. Kitą dieną mano „skype” užsikrėtė virusu, galbūt ir kompiuterį užkrėčiau – nežinau, nieko nenutuokiu apie kompiuterius, o jau kitą dieną sužinojau, kad mano pilve susiformavo naujas darinys. Taip, naujas darinys. Sunku patikėti. Kai tai išgirdau, galvoj viskas susimaišė, toks jausmas , tarsi kažkas smogė stiprų smūgį, kuris sukrėtė mano smegenis, akyse vaizdas pradėjo lietis ir netrukus pasipylė ašaros. Taip viskas netikėta! Nieko nebenorėjau, tiesiog stipriai apkabinti mamą ir kuo greičiau važiuoti namo…

Tiek man, tiek tėvams vėl viskas apsivertė, galvoj pasidarė tikra makalynė. Atrodė, kad gyvenimas po truputį tvarkosi, netgi užmiršdavau, jog sergu onkologine liga, ir štai likimas vėl metė iššūkį, tarsi sakydamas „Užteks džiaugtis, še, vėl liekit ašaras..”. Net nebežinom ką daryti, ką galvoti, tiesiog reikia nerti nežinomybėn, kad ir kas belauktų…

Šiandien dar nesu visiškai atsigavusi, sunku susitaikyti ne tiek su tuo, kad gali būti kažkoks piktas darinys, bet dėl to, kad vėl neišvengiamai laukia operacija. Iš tikro, man baisoka, bet manau kaip nors su tuo vis tiek susitaikysiu ir apsiprasiu, vis dėlto  tai neišvengiama. Turi praeiti kažkoks laiko tarpas, kol vėl visi viską susidėliosim ir galutinai „suvirškinsim”.

Bet niekas nežino koks tas darinys: piktas ar ne, tad vilties, nesvarbu kiek, bet yra:)