Gyvenimas sanatorijoj

Pagaliau galiu pailsėti po visų mankštų. Viršuje, antro aukšto gyventojai paleido trankią muziką, kuri man visai nemiela. Ačiū Dievui personalas sudrausmino triukšmautojus ir vėl galiu mėgautis ramybe. Gyvenu tyloje, kaip aš ir mėgstu. Beveik namų aplinkoje. Viskas nauja, sutvarkyta, gražu ir tai man padeda išgyventi neverkusiai. Ta palata, kurioje dabar įsikūrėm, man primena mano namus: taip pat dažytos sienos, beveik toks pat dušas, spinta, virtuvės stalas, kėdės, net ir kriauklė beveik tokia pat, kaip ir namie.

Visą rytą buvau apsimiegojusi. Jaučiau ryškius pokyčius. Pačią pirmą dieną visos procedūros praėjo lengvai ir energingai, o jau antrą – trečią pajutau, kad greičiau pavargstu ir mielai, kur nors nuošalyje, kad ir vežimėlyje trumpam nusnūsčiau. Bet laiko ilsėtis, kaip ir nėra. Ištisai, nuo pat dešimtos valandos prasideda procedūros. Į palatą grįžtu keliom minutėm, kartais pusvalandžiui, o po pietų prasideda mokymas. Išskyrus penktadienius.

Spėjau susipažinti tik su trimis mokytojais: chemijos, lietuvių ir matematikos. Iš kart supratau, kad čia bus ne taip, kaip ligoninėj, o rimtas mokslas. Neįprasta buvo tai, kad čia eina ir dailės, muzikos bei inf. technologijų mokytojai, kurie pas mane namie į tvarkaraštį nėra įtraukti, tad jų man kaip ir nereikia.:) Pirmadienį bus pirmoji rimta mokymosi diena. Pamokos prasidės nuo trečios valandos. Tikiuosi, kad pamokos truks pora valandų, nes jeigu ilgiau – nebeištversiu ir užmigsiu.:)

Pirmoji procedūra paskirta dešimtą valandą. Tai – kojų šildymas ir burbulinė vonelė. Kai įmerkiu kojas, vanduo pradeda burbuliuoti ir taip man suaktyvina kraujotaką. Ir išlaukti reikia septynias minutes. Paskui reikia atsigulti šildymui, kuris trunka penkiolika minučių.

Iš kart po to važiuojame į masažą. Jis trunka maždaug apie pusvalandį. Man masažuoja rankas ir kojas. Labiausiai nepatinka, kai ateina eilė kojų pėdom, nes tada visą pėdą krato elektra. Tikrai nemalonu, bet su kiekviena diena darosi lengviau ir pakenčiamiau.

Dvyliktą valandą manęs laukia ergoterapija. Tai mano mėgstamiausia procedūra. Ten vyksta mankšta rankom. Tampau įvairias gumas ir, kas įdomiausia, atlieku pratimus, kurie primena žaidimus. Kabinetas yra  prikrautas įvairių žaidimų. Galima rasti įdomaus užsiėmimo. Ant sienos kabo lenta, tik man dar neteko garbė joje pasirašyti…:) (Nuotraukoje: aš ergoterapijoje)

Toliau einame, tiksliau važiuojame, pietauti į palatą. Maistas čia tikrai skanus. Kas svarbiausia – nesmirda. Aš jį valgau, tik ne viską. Nemėgstu razinų, tad jei kur būna jų įmaišyta – atsisakau. Šiandien pietum davė kugelį, tik matyt bulvės buvo pašalusios, nes kugelis                                                                   buvo saldus, bet vis tiek skanus. 🙂

Apie pirmą valandą vykstu mankštinti, svarbiausio dalyko, kojų. Ten reikia ir pačiai įdėti daug pastangų, tad džiaugiuosi, kad tai paskutinė procedūra, nes po jos ypatingai išvargstu. Pasigirsiu – šiandien myniau pedalus. Tik gaila labai trumpai, nes kaip pirmam bandymui užtenka. Aš taip pasiilgau dviračio! Anksčiau visas vasaras praleisdavau ant dviračio. Tvirtai nusprendžiau, kad kai būsiu visiškai sveika ir vaikščiosiu, užsiimsiu dviračių sportu. Tai mano hobis.

Na o rytoj bus laisvadienis. Jokių procedūrų. Ir bus galima išsimiegoti. Bet mes nekiurksosim visąlaik palatoj, pietum, žadam važiuoti aplankyti gimines, nes tikrai neiškentėčiau visą dieną uždaryta palatoj. O į parduotuvę manęs niekas neišleidžia, be to – neverta rizikuoti. Tad bent šioks toks prasiblaškymas. O dabar einu daryti mišrainę. Juk turim virtuvę, tad kodėl ja nepasinaudojus? 🙂

6 thoughts on “Gyvenimas sanatorijoj

  1. Na va, Julija. Perskaičiau visus Tavo blogus. Taip pat ir šiuos. Džiaugiuosi, kad Tau jau geriau, kad gyveni gražioj aplinkoj, tarp draugiškų ir nuoširdžių žmonių. Tikrai smagu. Buvau nesenai užėjus į skypę, bet Tavęs nebuvo. Norėjau pasikalbėt, parašyt. Pasiilgau. Žinok tai. 🙂 ir šis sakinys: „Tvirtai nusprendžiau, kad kai būsiu visiškai sveika ir vaikščiosiu, užsiimsiu dviračių sportu. Tai mano hobis.”, primena, kaip mes kažkada senai važinėdavom dviračiais. Ištisą vasarą, vasaros saulėtais vakarais dviračiai – būdavo mūsų laisvalaikis, sportas. Kaip būdavo smagu… Pasiilgau tų laikų. Tu esi didelė optimistė, labai stipri. Ir tokie žmonės kaip Tu,verčia suprasti, kad neverta pasiduoti gyvenimo sunkumams,kad reikia laukti ir kovoti, neprarasti vilties. Aš įsitikinus, kad Tu sus avo dideliu optimizmu, ir viltim, būtent ir pasveikai. Tikėjimas ir viltis, labai daug ką lemia, duoda stiprybės, jėgų. Aš įsitikinus, kad Tu atsistosi ant kojų, kad Tau pavyks, ir kad Ta pasveikus, toliau leisime nuostabias, šiltas, bei saulėtas vasaras! Linkėjimai <3

  2. Miela Julija,

    Ačiū, kad vėl parašei naują pasakojimą apie Tavo šauniai leidžiamą laiką sanatorijoje! Ką tik žiūrėjau nuostabų filmą „Sweet November” ir pajutau nenuvaldomą norą užsukti į Tavo puslapį ir įsitikinti, kad Tau viskas gerai.. Ačiū Dievui, kad saugo Tave. Žinok, kad mes Tave mylim, labai labai!!!!

  3. julija,tikarai aciu,kad randi laiko po itemptos dienos parasyt.saunuole:)))daug kantrybes tau sitam sunkiam darbe.tikekimes,kad tavo didziulis noras,uzsispirimas duos rezultatu,kuriu tikiesi tu,tavo artimieji.ir mes visi tave palaikantys ir mylintys.sekmes

  4. Įdomus sanatorijos gyvenimas.Julija, sakai, kad Tave ir lietuvių mokys. O aš rašau (jau parašiau) Skyrybos taisykles. Atsiversk mano Blogą : algdas. blogas.lt. Pamatysi, gal naudos turėsi (1** – 12** Įrašai). Įdomu, kokioje klasėje mokausi?

Komentuoti: Julija Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.