Gyvenimas sanatorijoj 2

Šiandien Utenoj protarpiais išlenda saulė. Žiūriu pro langą ir norisi bėgti į lauką – viskas taip gražu ir miela. Net  ir raudonas pastatas, saulės spinduliuose, neatrodo toks didelis ir baisus.:)

Sanatorijoj nėra liūdna, visada yra ką veikti. Šiandien, nors man ir nepriklauso, su tėčiu, po mankštos nuėjome apžiūrėti rūsyje esančio baseino. Ten plaukiojo mano aštuonmetis kaimynas, taip pat su tokia pat diagnoze, kaip ir aš, tik jam jau paskutinė diena sanatorijoj. Aš irgi noriu į baseiną! Bet negalima dėl kateterių. Ir šiaip, dar esu per silpna. O mankšta šįkart vyko neįprastoje aplinkoje. Šiandien ėjome į rūsį. Ten buvo įvairiausių treniruoklių, kuriuos norėčiau išbandyti, bet vėlgi esu tam per silpna, taigi, treniruoklius išbandė tėtis. O man, kol kas, mėgina pratampyti sutrumpėjusią Achilo sausgyslę. Kažkurią dieną ateis daryti išmatavimus įtvarams. Laukiu nesulaukiu…

Taip pat šiandien iš piršto paėmė kraują. Padariau išvada, kad N.A. iš tikro yra atsilikęs kraštas, nes pirštą bado su metaline adatėle. O čia, be jokių problemų: pakšt ir viskas (kaip su kokiu šautuviuku).:)) Jokio skausmo, viskas paprasta ir be ašarų.:) Kol ėmė kraują pasišnekučiavau su sesute, net užmiršau, kad laikau atkišusi ketvirtąjį pirštą, iš kurio bėga kraujas. Dabar tikrai nebijosiu kito karto…

Savo palatą pasipuošiau išlankstytom gervėm, kurias šiandien mokiausi daryti ergoterapijoje. Tikrai nelengvas darbas. Iki šiol dar tiksliai neatsimenu eigos, bet penktadienį vėl lankstysiu, tad manau, lengvai išmoksiu. O dabar uždavė sukarpyti kvadratais lapus, tad užsiėmimo turėsiu.Sakoma, kad reikia išlankstyti tūkstantį gervių ir tada galima prisikviesti laimę. Dabar mano tikslas ir yra toks: išmokti lankstyti ir prilankstyti tūkstantį gervių. Juk ta laimė tokia trapi. Aš ją lyginu su drugeliu. Ji tokia spalvinga, atskrieja pas mus netikėtai… Kaip nuostabu pajusti laimę! Be jos pasaulis taptų niūrus ir neįdomus…

Per vakar ir šiandien jau turėjau keletą pamokų, bet čia man sunkoka mokytis. Reikia priprasti. Mano mokytojai mokė vienaip, čia – kitaip… Mokytojai uždavė ir namų darbų. Nieko nelaukus, pradedu ruošti, nes nesinori atsidėti. Geriau atlikti su šviežia galva. Kartais pagalvoju, kad būtų neblogai eiti su kitais vaikais į bendras pamokas, bet mane varžo mano galimybės. Nesugebėčiau pora valandų ramiai išsėdėti, nes pradėtų mausti nugarą.

Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad nieko neskauda (bent kol kas). Taip pat stengiuosi nepersivalgyti (na ir skrandžio galimybės nelabai leidžia persivalgyti), bet visada labai noriu valgyti. Praeina pora valandų ir aš vėl alkana. Atrodo, kad skrandis pats mane suris…

O dabar laukiu chirurgo. Ne ne, man nieko blogo nenutiko, tik šiaip, kažkoks chirurgas, kas mėnesį atvažiuoja konsultuoti. Na aš nusiskundimų neturiu, bet pakalbėti bus neprošal. Be to, sakė, kad jis mane atsimena iš reanimacijos… Įdomu, kas jis? :))

5 thoughts on “Gyvenimas sanatorijoj 2

  1. Miela Julija,

    Nuostabu vėl iš Tavęs sulaukti žinių 🙂
    Mus čia, Vilniuje, irgi džiugina vis dažniau pasirodanti saulė 🙂
    Džiaugiuosi, kad Tau nieko neskauda, ir kad nenuobodžiauji. Dėl mokslų suprantu, turėtų būti sunku mokytis pas vis kitus mokytojus. Bet žinai, ką.. iš to, ką mokykloje prieš 9 metus išmokau (man dabar 26-eri), atsimenu tik labai mažą dalelę, ir gyventi tai visai netrukdo :)) Daugumą dalykų mes išmokstam iš savo pačių laisvalaikiu perskaitytų knygų, filmų ir pan.. Svarbiausia, kad esi be galo žingeidus žmogus – išsilavinimo tau tikrai netrūksta. 🙂

    Įdomu, kaip praėjo susitikimas su chirurgu, gal papasakosi vėliau. 🙂

    Didžiausi linkėjimai ir apkabinimai! Laikykis! :*

  2. Gal gali keliais žodžiais pasakyti, kas Tau nutiko, kad buvai reanimacijoje.
    Man įdomu, jeigu buvo lietuvių kalbos pamoka, ką mokė, kokį namų darbą uždavė.
    Malonu, kad Tau viskas gerai, manau, taip bus ir toliau..

  3. labutis vis uzeinu-paziuriu-nieko:{{nu sakau is vis musu uteniskiai mergicka nuvare su manksta;))BET MATAU,KAD VISKAS GERAI.visiskai dizzi pritariu-svarbu nori,sieki,nepasiduodi.kada galesi parasyk del susitikimo.sekmesir kantrybes.

  4. Dizzy, žadėjo vedėja, kad ateis chirurgas, bet laukiam laukia ir iki šiol nieko nesulaukiam…:) Ačiū.

    Lince, jei galėsite, kviečiu Jus šį šeštadienį, kažkur po pietų (nuo 2 val.) pas mus apsilankyti.:) Ačiū.

  5. Vis skaitau ir skaitau tavo naujienas.Begalo žaviuosi tavo stiprybe ir linkiu tau daug daug jėgų,kad pasveiktum.Na,o dėl tų mokslų apsiprasi,žinok,kad visi tave labai palaiko ir aš džiaugiuosi kiekviena diena su tavimi. : )) Lauksiu naujienų.

Komentuoti: lince Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.